Šv. Mergelės Marijos prieglobsčio cerkvė

Bažnyčia buvo suprojektuota su viena centrine ir keturiomis kampinėmis kupolais bei varpine. Vecsalacos bažnyčia buvo pastatyta iš raudonų plytų, su vidaus apdaila ir išoriniais iškilimais. Grindys iš pradžių buvo akmeninės, tačiau 1890 m. jas pakeitė medinės grindys.

Statybos buvo baigtos 1873 m. vasario 20 d. Bažnyčios pašventinimas buvo numatytas 1873 m. balandžio 13 d., bet dėl ​​kažkokių priežasčių įvyko balandžio 15 d. Vecsalacos ortodoksų bendruomenė gavo ikonas, varpus ir altoriaus reikmenis iš Rygos Eparchijos administracijos. Didžiausią varpą, sveriantį 49 pūdus (apie 800 kg), 1873 m. bendruomenei padovanojo Rusijos imperatorius Aleksandras II. Be šio varpo, bendruomenei buvo padovanoti dar penki varpai.

1873 m. Vecsalacos bendruomenė pastatė du medinius namelius, kuriuose apsigyveno kunigas su šeima ir abu psalmistai. 1878 m. aplink bažnyčią buvo pastatyta akmeninė tvora.

1873 m. gegužės 10–13 dienomis Vecsalacos bažnyčia buvo apiplėšta – pavogti paauksuoti sidabriniai kulto indai. Kaltininkai taip ir nebuvo rasti, o policija neatmetė galimybės, kad vagis buvo gerai susipažinęs su bažnyčia, galbūt net ir vienas iš bendruomenės narių. Po Antrojo pasaulinio karo Vecsalacos bendruomenės bažnyčia nebuvo rimtai remontuota.