Akmenio aukštis yra 2,1 m, plotis – 3 m, ilgis – 6 m, antžeminė tūrio dalis – 16 m³. Šis didysis riedulys turi aštrias, laužytas geometrinių linijų briaunas, vertikalias šonines sienas, įtrūkimus, išdaužas ir nėra nė vienos užapvalintos linijos. Neįprasta pailga forma ir aštrios briaunos leidžia manyti, kad Kutkāji akmuo prarado savo pradinį didelį tūrį ir apvalią formą, nes buvo apdorotas akmentašių. Skaityti daugiau ››

Pažintinis takas yra Plančių pelkėje, kuri yra neliečiama aukštapelkė su išskirtiniu lavos klodų kompleksu ir yra saugoma gamtos teritorija. Pelkė yra Šiaurės Vidžemės biosferos rezervate. Skaityti daugiau ››

Sertifikuotas gydytojas ir reiki meistras siūlo paskaitas ir konsultacijas apie pirties gydymą, vaistinių augalų rinkimą ir naudojimą, reiki gydymo seansus, taip pat paskaitas ir seminarus apie sveikos gyvensenos svarbą ir liaudies gydymo tradicijas. Skaityti daugiau ››

Mėgaukitės važiavimo lengvumu su elektriniu dviračiu ir įgykite visiškai naują dviračių kelionių patirtį. Skaityti daugiau ››

Dirbtuvės „Enkuri“ – keramiko Imanto Klīdzēja namai – yra ypatinga vieta. Buvimas ten jau yra nuotykis – aplink įvairios meno formos, stiliai ir tekstūros. Čia tvyro absoliuti ramybė, laikas tarsi sustoja, o Imanto pasakojimai spindi. Skaityti daugiau ››

Ungurpilio malūno ežeras sukurtas dirbtinai, jame yra kelios plaukiojančios salos. Šalia ežero yra prieš 100 metų buvusio Ungurpilio dvaro pasodintas parkas. Skaityti daugiau ››

Takas veda palei Karogupytės (Dzelzāmurupytės) upės krantus su urvais, uolomis, riedulynu ir Kenčos piliakalniu. Galima atsigerti šaltinio vandens. Šalia tvenkinio yra poilsio zona su maudymosi ir ugniavietėmis bei sporto aikštynas. Takas prasideda ir baigiasi poilsio aikštelėje prie tvenkinio. Skaityti daugiau ››

Bažnyčia pastatyta 1997 metais. Architektas – ilgametis Salacgrīvos savivaldybės tarybos pirmininkas D. Straubergs (dabartinis Limbažų savivaldybės tarybos pirmininkas). Skaityti daugiau ››

Bīriņių pilies ežero pusėje yra terasinė reguliariojo parko dalis, kurią papildo nuostabus priemiesčio parkas su keliomis retomis medžių rūšimis. Senuose storuose kamienuose ir švelniai nusvirusiose šakose vis dar gyvena stiprybė ir romantika. Skaityti daugiau ››

Daugiau nei 2 metrai aukščio ir maždaug 70 tonų svorio jūros akmuo, dar vadinamas „Akmenų karaliumi“. Išplautas iš jūros 1853 m. Valstybinės reikšmės saugomas gamtos objektas. Skaityti daugiau ››

Kalvės dirbtuvės ir kalvystės muziejus yra gražioje vietoje Vidzemėje, tarp Bīriņi ir Igatės pilių. Sename akmeniniame pastate, pastatytame prieš 200 metų – Petro I laikais – kalvis Kaspars Auza įkūrė privatų kalvystės muziejų, kviesdamas lankytojus bei jaunavedžius su vestuvių svečiais pasimėgauti šiuo išskirtiniu pasiūlymu. Skaityti daugiau ››

Kaimo sodybos „Dzirnupes“ šeimininkas gamina ypatingus kelmo būgnus. Jie drožiami iš įvairių medžių – eglės, liepos ir upinės gluosnio. Būgno viršus dengiama skambančia oda – ožkos ir bebro kailiais. Taip pat gaminami kiti muzikos instrumentai ir suvenyrai – ragai, mušamieji instrumentai, grūdimo mentės, pypkės ir kt. Skaityti daugiau ››

Zālių akmuo (taip pat žinomas kaip Zālių upės akmuo) yra geologinis ir geomorfologinis gamtos paminklas Liepupės parapijoje. Akmuo yra buvusio Zālių smėlio karjeroje, rytinėje Tūjos kaimo pusėje, 150 metrų į šiaurę nuo Zālių upės. Skaityti daugiau ››

Raminantis užsiėmimas poilsiui ir fotosesijoms – tikra kvapų ir ramybės oazė. Levandų laukai lankomi vasaros mėnesiais, rekomenduojamas laikas – po vasaros saulėgrįžos iki rugpjūčio pradžios. Skaityti daugiau ››

Šiaurės Vidžemė ir jos perlai - Salaca, Svētupe, Jaunupe ir Vitrupe. Laivų nuomos „Lāču laivas“ tikslas yra padėti irkluotojams, užtikrinant kokybiškas ir apgalvotas paslaugas. Skaityti daugiau ››

Bīriņi pilies pėsčiųjų takai veda per ir aplink du dvarų parkus: Priežkalno parką ir Mežaparką. Kartu jie sudaro didelį vieningą teritoriją dvaro centre, kuri yra retas Lietuvoje ir perduodama ateities kartoms su valstybės apsaugos numeriu 6455. Skaityti daugiau ››

Bīriņu dvaro kapinės buvo pastatytos 1819 m. grafų Ludvigo Augusto Mellino iniciatyva. Kapinėms statyti buvo panaudota kalva, kurioje buvo įrengta požeminė erdvė, sustiprinta statinėmis formos plytų skliautais. Viena kalvos pusė buvo iškasta, sukuriant įėjimą, esantį tarp akmeninių sienų. Kolonos ir nišos buvo dekoruotos prabangiais ąžuolo lapų ir gėlių vainikais, įlietais kalkių skiedinyje. Šiuo metu kapinės priklauso Vidrižų seniūnijai, Limbažų rajono savivaldybei. Skaityti daugiau ››